Ku-Crew

Me Ku Crew drejt suksesit...
 
PortalliForumPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Shqipja qe lindi gjuhet indoeuropiane

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Alkatos



Numri i postimeve : 32
Registration date : 31/12/2007

MesazhTitulli: Shqipja qe lindi gjuhet indoeuropiane   Thu Jan 03, 2008 8:57 pm

Nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe u trashėgua dhe u ruajtė gjuha mė e vjetėr e Europės - (shih mė poshtė figurėn e gjuhėve)

Nė kohėn parahistorike, pra shumė nė lashtėsi njerzit mereshin vesh me anė tė veprimeve dhe shenjave. Kėshtu lindi nevoja pėr komunikim me anė tė njė gjuhe tė pėrbashkėt. Dhe filluan tė lindin gjuhėt e para. Por, cila ėshtė gjuha e parė indoeuropiane?
Nga shumė historian tė huaj dhe shqiptar jemi njohur se mund tė jenė gjuha latine dhe gjuha greke !? Mirėpo nuk ėshtė e vėrtet se latinishtia dhe greqishtja janė gjuhėt e para indoeuropiane; tashmė ėshtė vėrtetuar me argumente tė forta se gjuha shqipe ėshtė gjuha mėmė indoevropiane.
Por lindė pyetja me tė drejtė, se nė gjuhėn shqipe nuk ėshtė gjetur asnjė dokument i vjetėr historik.?
Ku e kemi zanafillėn! Mos vallė jemi ne pasardhė tė tyre qė janė quajtur grekė tė lashtė, qė nė tė vėrtetė ishin pallazgjik ose shqiptarėt!
Nė ndihmė pėr tė vėrtetuar vjetėrsin e gjuhės dhe historisė na erdhėn ‘’Arqeologjėt’’.
Arqeologjėt gėrmojnė pėr tė gjetur vendbanime tė lashta e varre, me qėllim qė tė zbulojnė teknikėn e ndėrtimit tė tyre, mbledhin vegla pune, armė, sende shtėpiake, monerdha, stoli etj. Dhe shkencėtarėt na zbulojnė kohės qė i pėrkasin dhe popullatės. Kėto bėjnė tė mundur qė tė njohim veprimtaritė shoqėrore dhe fetare tė popullatės para zbulimit tė shkrimit.
Po pse nuk u shkruajt gjuha shqipe ashtu si latinishtja dhe greqishtja?
Sot dhe dje nė lashtėsi letrarėt dhe priftėrinjt u interesonte latinishtja dhe greqishtja, qė janė gjuhė letrare dhe diturore.
Kėshtu qė dijetarėt e lashtė grekė dhe romakė shkruajtėn pėr ato ngjarje tė kohės qė ata mund ti vėrtetonin dhe ti ruanin pėr brezat e tyre tė ardhshėm.
Fatkeqėsisht, shqiptarėt e lashtė nuk lanė absolutisht asgjė tė shkruar, as letėrsi, madje as edhe njė mbishkrim. Nė ndihmė pra siē e thash na erdhėn arqeologjėt. Kėrkimet e tyre kanė nxjerrė nga toka poēeri qeramike, armė guri, bronzi, hekuri, gurė tė ēmuar etj.
Dhe kėto tė gjitha na ndihmojnė tė rindėrtojmė kulturėn parahistorike.
Kurse shkencėtarėt e gjuhės na kanė bėrė tė njohim tė fshehtat e gjuhėve, sepse analiza gjuhėsore mund tė ndjekė njė gjuhė tė shkruar qė nga fillesat e saj mė tė herėshme, dhe tė zbulojmė lidhjet e saj me gjuhėt e tjera dhe me burimin familjar tė pėrbashkėt.
Pra gjuha njihet si njė nga karakteristikat themelore tė njė indentitetit etnik tė njė populli. Fjala ‘’Gjuhėsi’’ ėshtė pėrkufizuar si studim i ligjėrrimit njerzor. Aspekte tė rėndėsishme tė njė studimi tė gjuhės janė; ‘’Klasifikimi i tingujve tė gjuhės sė folur, fjalė formimi, duke pėrfshirė gjininė, rrėnjėn, kompozimi, pėrkufizimi i saktė i fjalėve, renditja e duhur e fjalėve brenda njė fjalie, gjurmimi i prejardhjes sė njė fjalie nė gjuhėn e origjinės, zhvillimi dhe ndryshimi i fjalės nėpėrmes viteve, si dhe transpetimi i fjalės nga njė gjuhė nė tjetrėn’’.
Nė kėtė aspekt, studimi historik i njė gjuhe nė proēesin e ndryshimit nėpėr vite e zgjidh ‘’Arqeologjia’’ duke hedhur dritė mbi njė kulturė parahistorike.
Ashtu si nė Arqeologji edhe nė kėrkimet shkencore tė gjuhės shqipe u morrėn tė huajt dhe jo vetė shqiptarėt. Sepse shqiptarve u duhet tė mbroheshin nga pushtuesit e ndryshėm dhe nuk e linin tė tjerėt qė tė diturohej.
Nga shekulli 19 dhe 20 shkenca e gjuhėsis krahasuese bėri tė mundur qė studiuesit tė pėrcaktonin origjinėn e gjuhės shqipe dhe lidhjet e saj me gjuhėt e tjera indoeuropjane.
Disa nga studiuesit e gjuhėve tė europės kanė thėnė pėr gjuhėn shqipe mbas shumė vite studimi.
Gotfrik Lajbnik 1646-1717, ishte filolog dhe deklaroi ‘’se gjuha shqipe rrjedh nga ilirishtja’’.
Hans Tunman 1746-1778, historian suedez profesor nė Universitetin e Halles tė Gjermanisė, ishte albanologji i parė, qė studioi shkencėrisht origjininėn e gjuhės sė popullit shqiptar. Ai bėri kėrkime nė burrimet greke, latine, bizante dhe studioi fjalorin tre gjuhėsh, sllav, grek dhe shqip tė Theodhor Kavaliotit tė vitit 1770.
Hans Tunman arriti nė pėrfundimin se shqiptarėt janė vazhdues autokton tė popullsisė sė lashtė ilire, qė as u romanizuan e as u asimiluan nga dyndjet e mėvonshme.
Johan Fon Han 1811-1869, austriak i diplomuar pėr drejtėsi nė Universitetin e Haidelbergut, i cili shėrbeu si gjykatės i shtetit tė ri grek, dhe mė vonė si nėnkonsull nė Janinė, Johani iu fut studimeve tė gjuhės shqipe bashkė me tė ndriturin gjuhėtarin shqiptar Kostandin Kristoforidhin.
Botoi tre vėllime ‘’Studime shqiptare mbi kulturėn, gjuhėn dhe historinė’’ Duke nxjerrė pėrfundimin se shqipja rrjedh nga ilirishtja dhe ilirishtja nga pellazgjishtja.
Franc Bop 1791-1867, profesor i Universitetit tė Berlinit dhe themeluesi kryesor i gjuhėsisė sė krahasuar historike indoeuropjane.
Botoi nė vitin 1854 veprėn e tij dhe nxorri pėrfundimin se shqipja bėnė pjesė nė familjen indoeuropjane dhe ėshtė gjuhė e veēantė pa simotėr gjuhė tjetėr.
Dhimitėr Kamarda filolog italian me origjinė shqiptare botoi veprėn ’’Njė ese e gramatikės krahasuese rreth gjuhės shqipe’’ mė 1864, vėrtetoi me dokumenta lashtėsinė e gjuhės shqipe. Si njė gjuhė ndėr mė tė vjetra nė botė.
Gustav Majer 1850-1900, profesor austriak nė Universitetin e Gracit, antar i akademisė sė shkencave tė Vjenės, i cili u specializua nė fushėn e studimit tė gjuhėve shqipe, greke dhe turke. Botoi librin ‘’Mbi pozitėn e gjuhės shqipe nė rrethin e gjuhėve indoeuropjane’’ nė vitin 1883, qė mė vonė u pasua me 8 vėllime shkencore mbi historinė, gjuhėn, poezinė, pėrrallat popullore shqipe dhe ngulmimet e arbėreshėve nė Itali dhe Greqi.
Eduard Shnejder njė studiues francez qė shėrbeu nė qeverinė osmane tė Shkodrės, shtoi nė librin e tij pėr ‘’Pellazgjėt dhe pasardhėsit e tyre,, mė 1894, njė leksion i hollėsishėm teknik, ku gjuha shqipe paraqitet si ‘’tingėllimi mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazgje’’.
Holder Pedersen 1867-1953, danez i cili punoi 35 vjet si profesor i gjuhėsisė sė krahasuese indoeuropjane nė Universitetin e Kopenhagės. Pėr 35 vjet me rradhė botoi njė varg punimesh shkencore mbi gjuhėn shqipe, duke dhėnė analiza tė vleshme. Gjithashtu mblodhi e botoi folklorin shqiptar.
Norbert Jokli 18877-1942, gjuhėtar austriak me origjinė gjermano-ēifute, biblotekar nė Universitetin e Vjenės i kushtoi gjithė jetėn studimeve tė gjuhės shqipe. Para se tė fillonte lufta e dytė botėrore, atė e ftuan tu mėsonte albanologjinė studiuesve shqiptar, mirėpo vdekja e tij nė njė kamp pėrqėndrimi nazist e privoi Shqipninė nga shėrbimet e kėtij studiuesi tė madh.
Zef Skiroi 1865-1927, filolog i shquar italian me origjinė shqiptare bashkė me, Joklin dhe danezin Pedersen, janė cilėsuar si tre albanologjėt mė tė shquar. Studimet e profesor Skiroi nxorrėn nė dritė librin e tij ‘’Gjuha shqipe’’ nė Romė mė 1932.
Mbas studimeve tė shkencėtarėve tė huaj rreth gjuhės dhe historis tė shqiptarėve dolėn dhe studiuesit e parė shqiptarė nė drejtim tė gjuhės shqipe si De Rada, Pashko Vasa, Kostandin Ēekrezi, Kristo Dako, Profesori i madh dhe i shquar Eqerem Ēabej, Androkli Kostallari, Aleks Buda, Shaban Demiraj, Mahir Domi etj.
Kėshtu mbas shumė studime nga shkencėtarė dhe gjuhėtarė tė huaj, duke u bindur me njė vargė argumentesh nxorrėn pėrfundimin se populli shqiptar dhe gjuha shqipe e tij e kanė prejardhjen nga ilirėt dhe ilirėt nga pellazgjėt parahistorik.
Nė krahasimin gjuhėsor midis shqipes, greqishtes dhe latinishtes sė vjetėr, ėshtė vėrtetuar se shqipja, si gjuhė ėshtė formuar mė herėt se kėto tė dy gjuhė tė vjetra.
Dhe ato pak fjalė greke dhe latine qė kanė hyrė nė shqipen e sotme duhet qė mė parė tė kenė hyrė nė ilirishten, qė mė vonė u trashėguan nė shqipen.
Njė vėrtetim i pamohushėm pėr vjetėrsinė e gjuhės shqipe janė emėrtimet e qyteteve, maleve dhe lumenjėve qė janė trashėguar deri mė sot duke u qėndruar edhe pushtimeve tė gjata nga popujt e tjerė, si p.sh; SCUPI-SHKUPI, SCODRA-SHKODRA, LISSUS-LEZHA, DURRACKIUM-DURRĖS, MATHI-MATI, lumi DRINUS-DRINI, mali TOMORRIS-TOMORRI etj.
Trashėgimi nga pellazgjishtja nė ilirishte dhe nė shqipe, kemi dhe emrat e vjetėr qė janė edhe sot tek emėrtimi i njerėzve si; HEKTOR, ALKET, TOMOR, DRINI, ILIR, TEUTA, GENTI, BARDHYLI etj. Tė tilla emra janė mbi 800, qė ka mbledhur studiuesi Mahir Domi.
Po t’i hedhim njė vėshtrim tė shpejtė hartės tė Europės, do tė vėmė re, se shumė qytete, dhe krahina kanė emėrtime tė kuptimit nė gjuhėn shqipe dhe vetėm nė gjuhėn shqipe si, Toskana nė Itali, e ka marrė kėtė emėr prej banorėve tė saj, se ata ishin toskė nga Shqipnia.
Siēilia e ka marė kėtė emėr qė nė lashtėsi nga shqiptarėt, pėr arsye se ishulli e ka formėn si tė kalit. Pra Siēili-si e kalit, Sikilia.
Brindizi ka kuptimin e flalės shqipe, si bri dashi.
Kryeqyteti i Francės. Parisi ėshtė nė shqip i pari ose si i pari, dhe Parisi ėshtė qyteti i parė i Francės.
Marrsiella, qytet i francės e ka marrė kėtė emėr nga shqiptarėt nė lashtėsi sepse ai ka qenė qytet tregėtar, pra marr- dhe sjell, ėshtė njė term i zakonshėm shqiptar.
Po tė vėrejmė emėrtimet e qyteteve tė lashta greke, kanė emra tė kuptimit shqiptar si, Athina -athenė, Edessa-edesha, Thiva-theva.
Pra, njė vėshtrim nė hartėn e Europės, vėrejmė emėrtime tė qyteteve nė gjuhėn shqipe, por po tė studioet dhe mė gjerė, atėherė do tė zbulojmė dhe mė shumė fjalėm shqipe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Shqipja qe lindi gjuhet indoeuropiane
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» Shqipja - gjuha qė lindi gjuhėt indo-europiane?
» Historia e lashtė
» Asllan Dibrani:Nga gjiri i Malėsisė sė Gollakut , lindi kėngėtari dhe krijuesi i madh Demir Krasniqi!
» Alfred Papuēiu: Akademiku Bedri Dedja - shkrimtar poliedrik mbarėkombėtar
» Njė vit pas rrėzimit tė avionit mbi Lumin Hudson - Njė histori dashurie qė lindi nė Avionin 1549

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Ku-Crew :: Shkenc/Art/Kultur/Sport :: Letėrsi-
Kėrce tek: